spraigioti

spráigioti, -ioja, -iojo intr. žr. spraigyti: 1. Spraigio[ja] kaip ėrukas Skdv. 2. Tokios mergelkos pačios tos durnikės, spráigio[ja] spráigio[ja] visur DūnŽ. Be jokio rimtumo, tik spráigioti DūnŽ. 3. Šts šaudyti. 4. lašnoti, laščioti: Spráigio[ja] lytus [didžiais lašais] Šts.